Vis daugiau vaikų į pirmą klasę ateina jau mokėdami skaityti. Skaitytojų amžius vis jaunėja. Mokymo skaityti pradžia būna gana ankstyva, dažniausiai namuose ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėveliai kartais ne visada suvokia, kokia skaitymo mokymo esmė, ne visada parenka tinkamiausius vaikų mokymo būdus. Trumpai apie tai čia ir pakalbėsime.
Kokio amžiaus vaikus galima pradėti mokyti skaityti? Tai klausimas, kuris dažnai iškyla tėvams, tai mokslininkų diskusijų tema. Manoma, kad vaikas greičiausiai visko išmoksta per pirmuosius šešerius gyvenimo metus, kai smegenys auga sparčiausiai. Šiame amžiuje išmokti skaityti lengviau negu septynerių. Yra įvairių nuomonių, tačiau, manau, teisingiausias atsakymas tas, kad kiekvienam vaikui yra savas laikas ir jis labai individualus.
Jauniausias skaitantis vaikas, apie kurį esu girdėjusi, buvo pusantrų metukų mergaitė. Man pačiai neteko girdėti jos skaitymo, bet tie žmonės, kurie apie ją pasakojo, teigė, kad mažylė skaitė pakankamai sklandžiai ir sąmoningai. Teko matyti vienerių metukų berniuką, kuris laimingas nešiojo raidžių korteles nuo mamos prie močiutės ir vardijo pavadinimus. Močiutė, pradinių klasių mokytoja, žaisdama su vaiku išmokė atpažinti pagrindines raides. Įsivaizduokite, kokia būdavo aplinkinių nuostaba, kai mažas vaikas gatvėje, pavyzdžiui, afišose, atpažindavo ir vardindavo raides. Aišku, ne su kiekvienu vaiku gali taip žaisti. Šio berniuko kalba vystėsi gerai. Būdamas metukų jis pakankamai aiškiai tarė žodžius, pusantrų metukų kalbėjo sakinukais. Taip susiklostė gyvenimas, kad berniukas močiutės neteko ir niekas žaidimų su raidelėmis nebežaidė. Berniukas jas pamiršo, tačiau mokykloje skaityti mokėsi labai lengvai, o suaugęs mėgo skaityti knygas. O jeigu močiutė būtų ir toliau žaidusi?
Ketverių metukų mergaitė savarankiškai garsiai skaitydavo močiutei Šarlio Pero pasakas, o grįžus mamai iš darbo, jas atpasakodavo. Pradinių klasių mokytoja per skaitymo pamokas jai leisdavo skaityti pasirinktas knygas, o kai perskaitydavo prašydavo papasakoti visai klasei. Mergaitė klasėje neišsiskyrė ypatingais savo gabumais, tačiau geras skaitymo greitis jai leisdavo greičiau perskaityti mokomąją medžiagą.
Kai kurie vaikai labai anksti pradeda skirti ženklus ir raides, lengvai įsimena ir atpažįsta, kaip lengvai atpažįsta paveikslėlyje nupieštą kačiuką ar šuniuką. Jei vaikas raides mokysis taip, kaip mokosi atpažinti knygelėje paveikslėlį, žaisdamas su raidelėmis įvairius žaidimus, tai nejučia jas išmoks. („Žiūrėk, kas gi čia?“, „Ogi raidytė A.“, „Kur dabar ji pasislėpė?“ „Pažiūrėk, kas po stalu gyvena? A ir O. Pastatykim joms iš kaladėlių namelį“, „Nuvežk raidytę M į virtuvę pas mamą.“ ir pan.). Pagrindinė mažo vaiko veikla, užtikrinanti optimalią jo raidą, yra žaidimas. Skaitymo mokymasis turi natūraliai įeiti į vaikų žaidimus, turi būti reikalingas žaidžiant. Sugalvokite žaidimų, į kuriuos įtraukite raideles, skiemenis ar žodelius. Sudominkite vaikus raidėmis ir skaitymu. Reikia, kad vaikai mokytųsi žaisdami ir būtų kuo didesnė veiklos įvairovė.
Kaip vystosi vaikų skaitymas, kokius etapus jis praeina? Kokie svarbiausi? Koks yra mokymo(si) skaityti tikslas? Ar sklandus gražiai intonuotas skaitymas ir yra mūsų siekiamybė?
Metukų neturinti mergaitė keletą minučių susikaupusi varto knygą be paveikslėlių ir kažką savo kalba bubena. Kai man pasakojo, kad ji „skaito“ storas mamos knygas, galvojau, kad čia tik tėvų noras tai matyti. Pamačiusi savo akimis supratau, kad tėvai sako tiesą. Tai rimtų rimčiausias skaitymas, tiksliau pasakius, pirmoji skaitymo vystymosi stadija – „pseudoskaitymas“, vadinamoji „ikiskaitymo“ stadija, kuri nė kiek ne mažiau svarbi už patį skaitymą. Vaikas žaidžia skaitymą.
Vaikai dažnai žaidžia skaitymą. Jie skaito „parduotuvėse“ produktų pavadinimus, gatvėse skaito užrašus, apvertę knygą, „paskaito“ mamai pasaką ir pan. Tai labai svarbi veikla, nes vaikai pradeda suvokti skaitymo esmę. Vaikas pasirengia skaitymui, suvokdamas skaitymo tikslą, ryšį tarp paveikslėlių ir teksto, tarp parašytų ir perskaitytų žodžių, išmoksta išskirti konkrečius kalbos srauto elementus. Be šios stadijos negalime pradėti vaikų mokyti skaityti, nes jie nesuvoks, ko mes iš jų norime. Šios stadijos pradžia labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Jeigu vaikas dažnai mato skaitančius žmones, aplinkoje yra daug vaikiškų knygų, mama ar tėtis dažnai kartu su vaiku varto knygutes ir rodo paveikslėlius, vaikas anksti susidomi knygomis ir pradeda mėgdžioti suaugusiųjų skaitymą.
Kiekvieną dieną skaitykite vaikui, nesvarbu, kokio jis amžiaus. Kol visai mažas vaikas, ne tiek svarbu, ką skaitote. Jam svarbu girdėti mamos ar tėčio balsą ir tariamus žodžius. Maži vaikai mėgsta klausytis skaitomų eilėraštukų, dainelių, mėgsta diena iš dienos klausytis skaitomos tos pačios pasakos. Kodėl jiems nepabosta klausyti? Mažiems vaikams svarbu ne turinys: jie klausosi žodžių, mokosi suvokti teksto konstrukciją. Vėliau reiktų parinkti vaiko amžių atitinkančią knygelę ir ją ne tik skaityti, bet ir aptarinėti. Kas, ką veikia, kodėl ir pan.
Dažnai tėvai, vaikui pradėjus pačiam skaityti, nustoja jam skaityti knygas. Tėvams atrodo, kad to nebereikia, nes vaikas gali tai padaryti pats. Tėvai nepagalvoja, kad vaikui ilgą laiką skaitymas nėra toks lengvas darbas, jog skaitant būtų galima pajusti malonumą. Tam, kad nededant pastangų galėtume džiaugtis turiniu, reikia pakankamai sklandaus skaitymo. Vaikams reikia įdėti daug darbo, kol tai pasieks. Be to, nepamirškime, kad kartu su vaiku skaitant knygutę, malonumą vaikas gauna ne tik iš skaitymo, bet ir iš buvimo kartu su mama ar tėčiu. Kuo daugiau malonumo teiks ši veikla, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas ir užaugęs mėgs knygas.
Kas gi yra tas skaitymas? Rašto kalba yra kodas. Žmonės sugalvojo kaip užkoduoti tai, ką sakome. Kad galėtume sužinoti kas parašyta, turime žinoti tą kodą ir mokėti jį iškoduoti. Taigi, po „žaidžiame skaitymą“ stadijos, seka mokymosi iškoduoti stadija. Vaikas turi suvokti, kad atskiri garsai gali būti užrašyti tam tikrais ženklais. Vaikas pradeda sieti raidę su garsu.
Kaip mes mokome vaiką pažinti raides? Teko matyti gatvėje moterį, rodančią vaikui parduotuvės iškaboje raides ir mokančią jas pavadinti. „Kokios čia raidės?“ Vaikas laimingas atsako „ES“, „EM“. Mama džiaugiasi, kad vaikutis taip greitai mokosi. Bet ji net nepagalvoja, kad išmokytas taip pavadinti raides, vaikas susidurs su didelėmis problemomis pradėjęs skaityti. Kaip jis skaitys žodį „mama“? EM A EM A. Vaikas turi sujungti atskiras raides į žodį, išgirsti tą žodį ir iš garsinio vaizdo jį atpažinti. Kokį žodį jis išgirs ir atpažins? „EМА!“. O žodis LĖLĖ taps žodžiu „ELĖ“. Neapsunkinkim ir taip jau vaikams nelengvo darbo – išmokti skaityti. Pavadinti raides EM, EN, EL vaikas išmoks, kai mokykloje mokysis abėcėlę.
Kiek laiko reikia vaikui, kad jis įsimintų raides? Kiek kartų jis turi išgirsti raidės pavadinimą? Viskas priklauso nuo vaiko. Vaikai, kaip ir visi žmonės, yra labai skirtingi. Pagaliau tai priklausys ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo to, kaip dažnai mama, tėtis, močiutė ar kitas suaugęs žmogus jam rodo raides. Prisiminkime, kiek kartų reikėjo pasakyti, kad žolytė žalia, o saulytė geltona, kiek kartų prašėme atnešti žalią ar geltoną kaladėlę, kreidelę, kiek kartų vardijome kitus tų spalvų daiktus, kol vieną kartą vaikas pats pavadino spalvą.
Kokie raidės mokymo etapai? Pradžioje suaugęs parodo ir pavadina raidę (kortelėje, knygoje, gatvėje), paskui vaikas mokosi parodyti raidę pagal suaugusio pavadinimą (rask, kur pasislėpė raidė A, parodyk, kur šitame žodyje raidė A) ir tik po to vaikas savarankiškai atpažins ir pavadins raidę. Jei per anksti bandysim peršokti šiuos etapus, vaikui bus sunku atsiminti raidės pavadinimą, dažnai darys klaidas ir nebenorės tokios veiklos. Neskubėkime klausti vaiko „Kokia čia raidė?“. Kuo ilgiau truks suaugusiojo raidės įvardijimo etapas, tuo lengviau vėliau bus vaikui savarankiškai atsiminti raidės pavadinimą.
Raidžių įsiminimui padeda tokie užsiėmimai, kaip jų lipdymas iš plastilino, tešlos, dėliojimas iš lazdelių, kaladėlių, akmenukų, mozaikos dalelių, dėliojimas ant popieriaus lapo, padengto plastilinu iš žirnių, kruopų. Galima raides modeliuoti iš vielos, storų siūlų, medžiagos juostelių. Naudinga ir apvedžioti pieštuku raidžių kontūrus, jas spalvinti, kirpti. Reiktų pasirinkti, kurie būdai jūsų vaikui labiausiai patinka. Be to, visi šie darbai lavina vaikų smulkiąją motoriką, o tai padeda kalbos vystymuisi ir ruošia ranką rašymo mokymuisi. Net jeigu jūsų vaikas jau pažįsta raides, bet jis vis tiek nori atlikti panašias užduotis, leiskime daryti tai tol, kol jam norisi. Tokia veikla vaikui labai naudinga.
Kai jau vaikas išmoksta keletą raidžių, galima pradėti mokyti skaityti. Dabar vaikas turi suvokti, kaip galima jungti atskiras raides į žodį.
Mokant vaikus iš atskirų raidžių perskaityti žodį, naudojami du būdai. Vienas iš dažniausiai naudojamų – skaitymas skiemenimis. Vaikai mokomi lėtai tęsti vieną raidę, kol pamato ir atpažįsta kitą raidę ir toliau tęsia ją. Pvz., mmmmmaaaaaaaaa. Vaikas turi išgirsti, kokį skiemenį perskaitė. Taip jis mokosi perskaityti atskirus skiemenis, o vėliau, tokiu pačiu būdu, juos jungia į žodžius. Skiemenimis ištaręs žodį, turi iš to žodžio garsinio vaizdo jį atpažinti. Kitas būdas – vaikai mokomi skaityti ne skiemenimis, o vardijant iš eilės žodžio raides. Gerai, jeigu šį pradinio skaitymo etapą vaikas greitai „peršoka“, tuomet greitai pradeda skaityti žodžiais. O jeigu viskas vyksta ne taip sklandžiai? Vaikas vis vardija ir vardija raides iš eilės. Kol žodis trumpas, dar maža bėda, bet kai šiuo būdu bando perskaityti ilgesnį žodį? Kol pasako paskutiniąją raidę, pirmoji būna jau seniai pamiršta. Teko sutikti ne vieną taip vargstantį vaiką. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir pradinių klasių mokytojai retai kada naudoja tokį skaitymo mokymo būdą, tačiau tėveliai, gal patys kažkada taip mokyti ar matę mokant kitus, bando taip mokyti ir savo vaikus.
Kartais suaugę moko vaikus skaityti visai negalvojant apie perskaityto žodžio prasmę. Jie moko tik skaitymo technikos, pamirštant apie svarbiausiąją dalį – sąmoningumą. Koks skaitymo mokymo tikslas? Ar mums svarbiausia, kad vaikas gražiai sklandžiai skaitytų, ar kad suvoktų ką skaito ir galėtų tuo pasinaudoti? Gražiai sklandžiai skaityti suaugusiam žmogui dažnai nėra gyvenimo būtinybė, o pasiskaityti ir suprasti, ką skaitome, labai svarbus mokėjimas, be kurio gerokai pasunkėja mūsų gyvenimas. Taigi jau pačioje skaitymo mokymo pradžioje mokykime vaikus skaityti sąmoningai, t. y. galvojant apie tai, ką skaitome. Perskaitėme žodį, pakalbėkime apie jo reikšmę, perskaitėme sakinuką, pakalbėkime apie jį. Taip bus mažiau galimybių įsitvirtinti „mechaniniam“ skaitymui, kuris apsiriboja tik iškodavimu. Žinokite, kad permokyti visada sunkiau, negu išmokyti.
Kai jau vaikas suvokia, kaip jis gali skaityti (išmoksta iškoduoti), toliau jo skaitymo raida priklausys nuo skaitymo kiekybės. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo greičiau gerės jo skaitymo technika. Turime parinkti vaiko amžių ir interesus atitinkančias knygeles, kurias būtų lengva skaityti. Knygelėse neturi būti ilgų, vaikui sunkiai skaitomų arba nesuprantamų žodžių, ilgų sakinių. Vaikai turi patirti kuo daugiau sėkmės. Jeigu žodžiai sudėtingesni ir sunkiau skaitomi, skaitykite kartu su vaiku, stengdamiesi užbėgti nesėkmei už akių: lengviau skaitomus žodžius palikime vaikui, o sunkiau – perskaitykime patys.
Priminimai suaugusiems, mokantiems vaikus skaityti
– Nepamirškite, kad mokymasis skaityti vaikui gali būti sunkus darbas, todėl vaikas turi būti nuolat drąsinamas ir giriamas už pastangas.
– Nenusiminkite, jei vaikas klysta skaitydamas. Tik klysdamas ir taisydamasis jis išmoks sąmoningo taisyklingo skaitymo. Iš klaidų mokomasi.
– Turėkite daug kantrybės ir jokiu būdu nepriekaištaukite vaikui, jei jam kas nors sekasi sunkiai. Skirkite daugiau laiko skaitymui kartu su vaiku.
– Pastebėkite mažiausią pažangą ir kuo daugiau džiaukitės vaiko sėkme. Kuo daugiau vaikas patirs teigiamų emocijų, tuo bus didesnė mokymosi skaityti motyvacija.